vėpūtis

vė́pūtis sm. (1) Kltn, vė́putis (1); rš 1. žr. 1 vėpūtinis 1: Per naktį atsirado vėpučių kalnų kalnai I.Simon. 2. skersvėjis, kiaurapūtis: Nesėdėk čia, čia nognas vė́pūtis Kv. O jerguteliau! Kad pas mus tie vė́pūčiai KlvrŽ. 3. žr. 1 vėpūtinis 6: Ai jūs, piemenys vėpučiai, o kur jūsų riešučiai? LTR(Ob).